Pagalvokite - ar jums tikrai to reikia. Karšto oro balionas - nailono pūslė, pilna karšto oro, ir pintinė po ja. Drįstumėte pakilti tokiu primityviu mechanizmu bent į 14 metrų aukštį (užlipkite ant aukščiausios "Lokės pėdos" pušies  - bus lengviau įsivaizduoti)? Juk ši pūslinė sistema neturi nieko - nei vairo, nei stabdžių, nei akceleratoriaus.
Įsivaizduokite - įlipate į vytelių pintinę, ir iškart prarandate situacijos kontrolę. Virš galvos ūžia degikliai, nuo ugnies kaista niekuo dėtas jūsų asmeninis pakaušis, pintinėje mažą vietos. Be to - niekas neduoda parašiuto! O skrenda tai juk ir 1 kilometro aukštyje... O jei dar atskris koks išprotėjęs genys, ir prakals kupole skylę???!!!
"Greičiau leidžiamės", - mintyse jūs be paliovos kartojate sau lyg maldą...
Manote, nusileidus - geriau?! Nebent jūs - laimės kūdikis, ir jūsų baliono piloto komanda yra panaši į būrį skautų, Dakaro ralio fanatus, orientacininkų ir radistų viename - tik tokiu atveju po nusileidimo iškart privažiuos prie baliono, supakuos jį ir jus, greitai ir neskausmingai.
Antraip - jūsų laukia mažiausiai valanda laukimo, kol jus suras kur nors suarto lauko viduryje ar nešienautoje pievoje, kur mirtinai sugels uodai - toli nuo civilizacijos patogumų...

Tada...